- šioželka
- ךiõželka sf. (1) NdŽ, Rs, Ar, Alvt, Šn, Mrs; M, KŽ žr. soželka: Parvažiavo purvini, ejo šiõželkon mazgotis Pv. Šiõželkos vanduo negardus, gyvuliai negers Alv. Vieną vasaros vakarą visos trys sesers išėjo maudytiesi į šioželką (ežerėlį) MitII144. Šioželkė̃lė KŽ; M.
Dictionary of the Lithuanian Language.